VĘRI ŽĮ EKKI RĮŠ AŠ STANDA GEGN "ÖLLUM" NASISTASMTÖKUM SEM HERJA Į OKKUR???

Alla tķš hefur žaš veriš afskaplega mikiš feimnismįl hjį Evrópusinnum aš žįtttaka nasista ķ stofnun og rekstri ESB sé nefnd og aškoma Nasista aš ESB viršist vera eitthvaš mikiš feimnimįl og ekki mį skoša söguna eins og hśn kemur fyrir.  Žaš skal tekiš fram aš allt sem kemur fram hér į eftir er unniš upp śr bókinni „Indisputable Evidence Proving the EU Was Created by Nazis“ eftir Jack King, śtgefin įriš 2019.  Fariš er yfir nokkur mikilvęg atriši ķ sögu Evrópu ķ tķmaröš:

1936 Allt frį byrjun žess aš nasistaflokkurinn komst til valda var žaš markmiš Adolfs Hitlers aš sameina Evrópu ķ eitt rķki og voru Bandarķki Noršur Amerķku fyrirmyndin.  Įriš 1936 skipaši Hitler, Joachim von Ribbentropp sendiherra ķ Bretlandi meš žaš sérstaka verkefni aš semja um Enskt-Žżskt bandalag umsameiginlegt markmiš aš byggja upp „United States of Europe“, sem yrši meš höfušstöšvar ķ Žżskalandi.  Žegar žessi įform gengu ekki eftir, ręddi Ribbentrop viš leištoga Japan og Ķtalķu um aš žessi žrjś lönd (Žżskaland, Japan og Ķtalķa) skiptu Breska heimsveldinu į milli sķn.  Žetta var upphafiš aš ÖXULVELDUNUM.

1939 Walter Funk, sem hafši gengiš ķ Nasistaflokkkinn įriš 1931, var tilnefnur bankastjóri BIS (Bank for International Settlements, sem varš Sešlabanki Sešlabankanna og varš ein helsta “žvottastöš“ Nasista fyrir stoliš gull og listaverk ķ seinni heimsstyrjöldinni) einnig var hann tilnefndur sem stjórnarformašur The Reichbank.  Walter Funk var žegar oršinn Fjįrmįla- og Efnahagsrįšherra ķ Nasistastjórn Hitlers.  Žetta įr kom til skjalanna mašur aš nafni Walter Hallstein.  Įriš 1942 vann Walter Hallstein įętlun fyrir Hitler, sem innihélt įętlun um sameiningu Evrópu, undir stjórn Žżskalands og žar var fyrsta heimildin um SAMEIGINLEGAN GJALDMIŠIL FYRIR EVRÓPURĶKIN.  Žessari įętlun hefur veriš fylgt upp į punkt og prik allt til dagsins ķ dag nema eitthvaš hefur skolast til žetta meš sameiginlega gjaldmišilinn žvķ evran var ekki tekin ķ gagniš fyrr en įriš 2002.  Til marks um žaš hversu grķšarlega mikilvęgur Walter Hallstein, var fyrir undirbśning og stofnun ESB skal žess getiš aš hann var ašalsprautan į bakviš „Rómarsįttmįlans“ įriš 1957.  Ekki finnast neinar heimildir um žaš aš hann hafi hlotiš nokkra refsingu fyrir störf sķn ķ žįgu Nasista ķ seinni heimsstyrjöldinni.  Og Walter Funk žótti of mikilvęgur fyrir endurreisn Žżskalands eftir strķšiš og fékk 20 įra fangelsisdóm en afplįnaši einungis fimm įra fangelsisdóm fyrir strķšsglępi ķ Nürnberg réttarhöldunum.  Żmsir sagnfręšingar hafa viljaš meina aš Nürnberg réttarhöldin hafi veriš mestu sżndarréttahöld allra tķma.

1942 Er haft eftir Walter Funk „HVORT SEM ŽJÓŠVERJAR VINNA STRĶŠIŠ EŠA EKKI, MUN ŽŻSKALAND STJÓRNA EVRÓPU“.

1943 21 mars lagši, Joachim von Ribbentrop Utanrķkisrįšherra ķ rķkisstjórn Hitlers, fram tillögu um sameinaša Evrópu og studdist žar viš tillögur Walters Hallsteins.  Ķ jśnķ žetta sama įr var bśiš aš śtfęra og samhęfa tillögur Hallsteins og Ribbentorps.  Į žessum tķmum höfšu įhyggjur Nasista vegna uppgangs Sovétrķkjanna aukist til mikilla muna og töldu žeir aš sameining Evrópu vęri žaš svar sem vęri sterkast (og voru Amerķkanar alveg į sama mįli).  Žar af leišandi fengu tillögur Ribbentorps og Hallsteins mun meiri athygli og fengu žar af leišandi snögga og „góša“ afgreišslu.  SS foringinn Gustaw Schlotterer, sem var rįšherra ķ Hinu Keisaralega rįšuneyti Efnahags- og Višskiptamįla lagši til sameiginlega efnahagsstefnu ašildarrķkja sameinašrar Evrópu og einnig var hann sį sem „hannaši“  Evrópubankann.  Žetta sama įr var haldinn fundur ķ Mķlanó, aš undirlagi Altiero Spinelli fyrrum kommśnista, žar sem stofnaš var Samband Evrópurķkja.  Ašalbygging höfušstöšva ESB ķ Brüssel hlaut nafn hans.  Į žessum fundi var einnig talaš um sameiginlegan her Evrópu.  Eins og allir ašrir fešur ESB fannst honum žaš algjör fįsinna aš almennir ķbśar Evrópu hefšu nokkuš um žaš aš segja um hvaš ESB gerši enda er ekki nokkur mašur ķ framkvęmdastjórninni kosinnn heldur tilnefndur og skipašur af ašildarrķkjunum.

1951 Stofnun Kola – og Stįlsambandsins (forveri ESB)  Žann 18 aprķl 1951 var svokallaš „Parķsarsamkomulag“ undirritaš og upp ś žvķ samkomulagi var Kola- og Stįlsambandiš stofnaš ķ desember sama įr.  Aš Kola- og Stįlsambandinu stóšu sex rķki Vestur Žżskaland, Frakkland, Ķtalķa og Benelux-löndin (Belgķa, Holland og Luxemburg). Um leiš og Kola – og Stįlsambandiš hafši veriš stofnaš var stungiš upp į aš Evrópa kęmi sér upp sameiginlegum her, žannig aš hugmyndin um Evrópuher er langt frį žvķ aš vera nż af nįlinni.  Įriš 1989, žegar ESB undirbjó žaš aš koma evrunni ķ gagniš, višurkenndi Jelle Zijlstra fyrrverandi forsętisrįšherra Hollands og stjórnarformašur BIS aš Kola – og Stįlsambandiš hafi veriš „ pólitķsk tilraun“ sem Žjóšverjar hefšu litiš į sem „regnhlķfarsamtök“ fyrir kola og stįlframleišslu sķna.  Žaš sem vekur sérstaklega athygli er žaš aš Bretland var ekki į mešal žeirra sem tóku žįtt ķ Kola – og Stįlsambandinu.  1950, žegar fyrstu plönin um sambandiš voru kynnt, gerši Breska rķkisstjórnin žaš alveg kristalstęrt aš Bretar hefšu ekki įhuga.  Žvķ hefur löngum veriš haldiš fram af Evrópusinnum aš Winston Churchill hafi veriš mikill Evrópusinni og veriš žvķ mjög fylgjandi aš Bretland gengi inn ķ ESB.  Žetta er alls ekki raunin žvķ hann į aš hafa sagt; „Ef ég ętti aš velja į milli Evrópusambandsins og žess aš sigla į bįtsskel śt į opiš haf, myndi ég velja opna hafiš“.  Pressan į Breta aš ganga til lišs viš ESB kom frį Bandarķkjunum. Įriš 1961 sagši Bandarķski forsetinn John F. Kennedy viš Harold Macmillan žįverandi forsętisrįšherra Bretlands aš „Hvķta Hśsiš“ myndi einungis styšja Breta įfram, ef žeir myndu sękja um ašild aš „Sameiginlegum markaši Evrópu“ (Sem var EFTA og var litiš į žaš sem fordyri ESB) og višurkenna aš hiš opinbera markmiš Sambandsins žess, vęri „pólitķsk sameining įlfunnar“ – žar er kominn hinn fręgi draumur Hitlers um sameinaša Evrópu.  Og aftur įriš 1966 ķtrekaši forseti Bandarķkjanna Lyndon B. Johnson aš Bretar ęttu aš ganga til lišs viš Sameiginlegan markaš Evrópu.  Įkvöršun var tekin  ķ Utanrķkisrįšuneyti Bretlands aš sambandiš viš Bandarķkin yrši žaš slęmt ef Bretland myndi ekki sękja um ašild aš Sameiginlega markašnum (EFTA) og meš mikilli leynd, var Bretland oršiš ašili aš „EFTA“ įn žess aš almenningur fengi nokkru um žaš rįšiš. Žaš var svo įriš 1973, sem Bretland sótti um ašild aš ESB og enn einu sinni var ekki um neina žjóšaratkvęšagreišslu aš ręša heldur skrifaši Edward Heath, žįverandi forsętisrįšherra Bretlands, undir umsóknina.  Žvķ er haldiš fram aš Heath hafi ekki haft heimild til aš gera žetta, žvķ aš žessi gjörningur hafi brotiš all freklega į stjórnarskrį Bretlands.  En žaš hefur komiš fram aš Edward Heath hafi fengiš greidd 35.000 Sterlingspund skattfrjįls fyrir svikin.  Įriš 2016 voru Bretar bśnir aš fį nóg af „lżšręšisskortinum“ og „mišstżringartilburšum“  ESB og žaš įr fór fram žjóšaratkvęšagreišsla um žaš hvort Bretland ętti aš yfirgefa ESB.  Ķ žjóšaratkvęšagreišslunni var samžykkt aš Bretland gengi śt śr ESB žaš hefur almennt veriš kallaš BREXIT.  Nś įriš 2019 hefur Bretum ekki enn tekist aš yfirgefa ESB, getur veriš aš textabrot hljómsveitarinnar Eagles, ķ laginu „Hotel California“ eigi viš ķ sambandi viš ESB „YOU CAN CHECK OUT ANY TIME YOU LIKE BUT YOU CAN NEVER LEAVE“.  Žaš veršur aušveldlega dregin sś įlyktun aš Bretar hafi veriš žvingašir til aš ganga ķ ESB og žegar reynt er aš leišrétta žaš er mönnum gert eins erfitt fyrir og hęgt er.  Vegna žess hversu Bretar hafa greitt mikiš til sambandsins, eru žeir mjög mjög mikilvęgir fyrir ESB og er tališ aš afleišingarnar af BREXIT verši mun alvarlegri fyrir ESB heldur en Breta og jafnvel gęti śtganga Breta veriš upphafiš aš falli ESB.

1982 Var Helmut Kohl kjörinn kanslari Vestur Žżskalands.  Kohl var of ungur til aš taka žįtt ķ seinni heimsstyrjöldinni en žaš eru til heimildir fyrir žvķ aš hann var mešlimur ķ Hitlersęskunni og žrįtt fyrir aš hann hafi įvallt neitaš žvķ var hann mjög hallur undir mįlstaš nasista og var mög fylgjandi sameiningu Evrópu aš forskrift nasista.

2009 Lissabon-sįttmįlinn tekur gildi.  Žar voru tekin af öll tvķmęli um žaš aš almenningur ķ Evrópu gęti kosiš forseta framkvęmdastjórnar ESB eša ašra framkvęmdastjóra framkvęmdastjórnar ESB. Ķ framtķšinni yrši žaš framkvęmdastjórn ESB sem sęi um žęr tilnefningar.  Žetta er dęmi um aš lżšręšisįst ESB var alltaf aš minnka og mišstżringin aš aukast.

Hér ķ žessari umfjölluninni, var ašeins stiklaš į stóru en nįnari umfjöllun um tengsl ESB viš Nasista og hvernig forskrift žeirra er fylgt upp į punkt og prik MĮ SJĮ HÉR.  Į ekki aš berjast gegn ÖLLUM NASISTAHREYFINGUM, sem herja į landiš?????? 


mbl.is Standa saman gegn nasisma ķ rigningunni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bloggfęrslur 7. september 2019

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband