HEFUR SPILLING ĮVALT VERIŠ TIL STAŠAR Ķ ĶSLENSKUM SJĮVARŚTVEGI OG ER HŚN BARA AŠ KOMA UPP Į YFIRBORŠIŠ NŚNA??????

Samherjamįliš og Sjįvarśtvegurinn ķ heild sinni:  Aš sumu leiti er žaš įgętt aš žetta svokallaša „Samherjamįl“ skyldi koma upp.  Žaš hefur lengi veriš opinbert leyndarmįl aš uppgangur Samherja ętti sér żmsar dökkar hlišar, sem ekki žyldu dagsljósiš.   Aldrei hefur veriš hęgt aš sanna aš eitthvaš ólöglegt hafi įtt sér staš og meira aš segja var forstjóri Samherja svo óforskammašur aš heimta žaš aš Sešlabankastjóri yrši saksóttur vegna rannsóknar og hśsleitar, sem bankinn framkvęmdi į Samherja og žaš sem alvarlegra er aš Forsętisrįšherra blandaši sér ķ mįliš meš žvķ aš senda til lögreglu meintan „leka“ frį Sešlabankanum til RŚV.  Var Forsętisrįšherra ekki aš "vinna" fyrir Samherja žį?

En žaš aš žetta Samherjamįl kom upp, segir žaš okkur ekki aš žaš er full įstęša til aš rannsaka višskipti og višskiptahętti ALLRA stóru sjįvarśtvegsfyrirtękjanna į Ķslandi? Fyrir daga kvótakerfisins og fyrstu įr žess, voru į markašnum tveir risar ķ sölu į fiski į erlenda markaši Žetta voru SĶS (söludeild Sambands Ķslenskra Samvinnufélaga) og SH (Sölumišstöš Hrašfrystihśsanna).  Skiptingin į milli žessara sölusamtaka var nokkuš skżr,  SĶS sį um söluna fyrir kaupfélögin og fyrir žį sem voru „Framsóknarmegin“ ķ pólitķkinni en SH sį um söluna fyrir žau fyrirtęki sem voru „Sjįlfstęšisflokksmegin“ ķ pólitķkinni.  En žį kom Samherji til sögunnar og rišlaši „öllu sölukerfinu“ meš žvķ aš stofna sķn eigin sölusamtök og eftir žaš hafa žessi tvö sölusamtök smįm saman veriš aš lognast śtaf misjafnlega hratt žó.  En eitt er žó sem ętti aš hafa ķ huga: SAMHERJI HEFUR ALVEG FRĮ UPPHAFI SINNAR ŚTGERŠARSÖGU ALDREI SETT EINN EINASTA SPORŠ Į MARKAŠ.  Og hvers vegna skyldi žaš vera?  Jś, žvķ er aušsvaraš.  Ef žarf aš greiša markašsverš fyrir fiskinn, hagnašur śtgeršarinnar eykst og žį veršur erfišara aš réttlęta žaš aš įhöfnin taki žįtt ķ aš greiša olķuna į fiskiskipin og aš dregiš sé af launum sjómanna til aš taka žįtt ķ nżsmķši fiskiskipaflotans og ekki nokkur leiš aš réttlęta LĘKKUN veišigjalda og um leiš veršur minni hagnašur til aš flytja śr landi, ķ skattaskjól fyrir eigendur fiskvinnslufyrirtękjanna, sem einnig eru meš śtgerš į sinni könnu.

Eru menn virkilega svo barnalegir aš halda aš Samherjamenn séu žeir einu sem stunda žetta?  Frį lżšveldisstofnun, sįu žessu tvenn sölusamtök um aš selja fiskinn śr landi og aš hluta til eftir aš kvótakerfiš var sett į.  Žetta var til žess aš śtgeršin fékk skammtaš eins skķt śr hnefa „afkomu“ sem svo aftur og aftur kallaši į gengisfellingar Ķslensku krónunnar, til aš rétta hlut śtgeršarinnar.  En svo kom Samherji til sögunnar, žeir stofnušu sitt eigiš sölufyrirtęki, žannig geršu žeir tengslin milli śtgeršar og vinnslu mun sterkari en įšur hafši veriš.  Umskiptin uršu ekki į einni nóttu en smįm saman „lognušust“ žessi tvö sölufyrirtęki śtaf og śtgeršin varš öflugri.  ŽARNA ER KOMIN SKŻRINGIN Į ŽVĶ HVAŠ VELDUR ŽVĶ AŠ ŚTGERŠIN ER MEŠ SVONA MIKLU BETRI AFKOMU EFTIR AŠ KVÓTAKERFIŠ VAR SETT Į.   Žetta telja stušningsmenn kvótans, vera sķn „sterkustu rök“ fyrir žvķ aš višhalda nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi og dęmi nś hver fyrir sig.

Stęrsti žįtturinn ķ aš žetta SVINDL var og er mögulegt, er žetta TVÖFALDA VERŠLAG SJĮVARAFURŠA SEM HEFUR VERIŠ Ķ GILDI HÉR Į LANDI Ķ MARGA ĮRATUGI.  Annars vegar er fiskverš įkvešiš af stjórnvöldum sem gildir um śtgeršir sem eru ašgang aš fiskvinnslu (hvaša gögn eru höfš til grundvallar er mér alveg hulin rįšgįta og sjįlfsagt einhverjum fleirum en ég auglżsi eftir žessu hjį žeim sem til žekkja), hins vegar fer fiskur,  frį bįtum sem EKKI eru meš fiskvinnslu į sķnum snęrum, į fiskmarkaš.  Žetta veršur til žess aš verš į fiski į markaši er mjög hįtt, eins og kerfiš er ķ dag og fiskverš til okkar neytenda veršur žar af leišandi miklu hęrra en annars yrši.

Žaš var įriš 1977, sem ég fór ķ mina fyrstu „siglingu“ į erlenda markaši meš fisk.  Ég hugsaši ekki um žaš žį en žaš var nokkuš algengt aš žaš vęri tvöfalt til žrefalt verš į fiski į erlendum mörkušum en žaš sem fékkst hér į landi.  Žaš var hęgt aš lenda ķ svoköllušum „downtśrum“ en veršin fóru mest eftir framboši og eftirspurn, įrstķma, vešurfari og žaš albesta var aš eiga „söludag“ fyrsta dag sem markašir opnuš eftir jólahįtķšina en žį var alveg pottžétt góš sala.  Ég man eftir einum alveg sérstaklega slęmum tśr į togaranum Jśni frį Hafnarfirši, sumariš 1978, en žį barst mjög mikill fiskur aš landi og frystihśsiš gat ekki tekiš viš aflanum frį okkur (viš vorum į veišum į vestfjaršamišum og fengum į tķu dögum rśmlega 400 tonn af žorski), žį var brugšiš į žaš rįš aš senda okkur ķ „siglingu“ til Hull og svo įttum viš aš fara ķ slipp ķ South Sields, sem er rétt viš Newcastle en noršan viš Hull.  Žaš var mikil vešurblķša og gķfurlega heitt ķ vešri žegar žetta var og skemmst frį žvķ aš segja aš salan var ein allsherjar hörmung.  Sį hluti aflans sem seldist fór į mjög lįgu verši og žaš sem verra var er aš 90 tonn seldust bara alls ekki og var bara keyrt ķ GŚANÓ.  Įriš 1985 fór ég svo ķ mķna sķšustu „siglingu“, žį seldum viš „hęfilegt magn“ rétt fyrir jól og geršum įgętis sölu.  Framan af var veriš aš „friša“ sjómenn, vegna žess hve fiskverš var lįgt hér į landi, meš žvķ aš gefa leyfi fyrir žvķ aš senda einn til tvo gįma af fiski į markaši ķ Englandi eša Žżskalandi (Žorskur,żsa og koli fóru į England en karfi og ufsi fóru į Žżskaland). žetta lagšist af um 1990 hjį flestum og var žvķ svaraš til aš ef menn vęru óįnęgšir meš fiskveršiš skyldu menn bara fį sér ašra vinnu.

En hvaš  er mögulegt aš gera til aš žessi svokallaši „GJAFAKVÓTI“ verši uppręttur og öll spillingin ķ sambandi viš hann.

Ég tel aš žaš eigi aš kippa „GJAFAKVÓTANUM“ af meš žaš sama.  Viš yršum meš kvótakerfi įfram en meš annarri śtfęrslu.  Žaš sér žaš hver heilvita mašur aš žessi „sżndarmennska“, sem er ķ gangi meš „GJAFAKVÓTANN“ ķ dag gengur engan veginn upp.  Žó svo aš žaš standi ķ lögum um stjórnun fiskveiša aš fiskveišiaušlindin sé sameign žjóšarinnar, žį er reyndin ekki sś ķ raunveruleikanum.  Śtgeršarmenn fęra „kvótann“ sem EIGN  ķ bókhaldinu hjį sér og žaš sem meira er kvótinn ERFIST. Žaš er svo mikil hrópandi mótsögn ķ žessu kerfi ķ dag aš menn sem skoša žennan ófögnuš veršur örugglega flökurt.  Fyrst og fremst tel ég aš deila eigi kvótanum į milli byggšarlaga.  Segjum sem svo aš Žorlįkshöfn vęri śthlutaš 5.000 tonna žorskkvóta.  Ķ Žorlįkshöfn landar sķšan bįtur 20 tonnum af žorski, žessi 20 tonn myndu dragast frį heildar žorskkvóta Žorlįkshafnar, žannig aš žar vęru eftir 4.980 tonn af žorski.  En nś į śtgerš žessa bįts eftir aš greiša fyrir aš veiša žessi 20 tonn af žorski og vęri gjaldiš eitthvaš hlutfall af aflaveršmętinu, t.d 20 % af aflaveršmęti, menn hljóta aš sjį aš žaš er nįttśrulega tóm žvęla aš veišigjöld séu įkvešin eftir aš tillit hefur veriš til FJĮRFESTINGA viškomandi śtgeršar, eins og gert er ķ dag.  Žannig aš sumar stórśtgeršir greiša ENGIN veišigjöld, vegna žess aš žau eru aš fjįrfesta svo mikiš ķ skipum og bśnaši (bara žaš aš kaupa eitt flottroll veršur til žess aš ekki žarf aš greiša nein veišigjöld žaš įriš). og svo er algjört grundvallaratriši aš hver einasti landašur fiskur fari į markaš žannig verši slitin tengslin į milli veiša og vinnslu, sem hefur veriš helsta meinsemdin ķ Ķslenskum sjįvarśtvegi.  Nś kunna żmsir aš reka upp ramakvein, en ég minni į žaš aš žaš žurfa allar greinar išnašar aš greiša gjald fyrir žaš hrįefni sem er notaš og žvķ skyldi ekki śtgerš gera žaš lķka?  Žessi tekjustofn yrši sķšan notašur til žess aš fjįrmagna hafrannsóknir (og žį er ég aš meina ALVÖRU hafrannsóknir ekki stofnanir eins og HAFRÓ sem stunda einhverjar rannsóknir sem eru ekki ķ neinu sambandi viš raunveruleikann og skal žar fyrst minnst į „togararalliš“ žeirra sem allt stofnstęršarmat žeirra į žorski byggist į) , veišieftirlit og landhelgisgęslu.  Nś segja einhverjir aš žeir sem eru ķ śtgerš ķ dag og hafa KEYPT sķnar veišiheimildir, hvaš į aš gera ķ žeirra mįlum?  Žarna hafa flestir stašiš į gati ašallega vegna žess aš žessum fyrirtękjum hefur veriš heimilaš aš EIGNFĘRA veišiheimildirnar ķ bókhaldi sķnu og sķšar var žeim heimilt aš VEŠSETJA žęr en žį byrjaši nś VITLEYSAN fyrir alvöru menn fóru aš taka LĮN śt į óveiddan fisk (eins fįrįnlegt og žaš hljómar) og žaš sem meira er žessar heimildir eru ķ trįssi viš mörg gildandi lög (t.d lög um fiskveišistjórnun og eignarréttarįkvęši stjórnarskrįrinnar svo eitthvaš sé nefnt).  Ég hef ekki į takteinum hvernig eigi aš leysa skuldastöšu śtgeršarinnar enda myndi ég nś telja aš žaš žurfi aš skoša hvert einstakt tilfelli fyrir sig, t.d veršur aš liggja alveg ljóst fyrir hvernig skuldirnar eru tilkomnar og hvers vegna var til žeirra stofnaš.  Ef farin yrši sś leiš aš INNKALLA ALLAR veišiheimildirnar į einu bretti žvķ aš innkalla heimildirnar smįtt og smįtt held ég aš sé eingöngu aš flżja žann grķšarlega vanda sem viš erum komin ķ meš kvótakerfiš og žaš bżšur eingöngu upp į aš žaš verši gerš einhver „brįšabirgšaśrręši“ sem eingöngu myndu auka į žann vanda sem žegar vęri til stašar, sem ég tel albesta kostinn ķ stöšunni, vęru žeir ašilar sem eru nś žegar ķ śtgerš meš TALSVERT MIKIŠ forskot į žį sem hygšust koma inn ķ greinina žvķ žeir ęttu žegar skipin og veišarfęrin, sem eru notuš viš veišarnar.  Žaš er bara óhjįkvęmilegt aš sumar śtgeršir eiga eftir aš fara ķ gjaldrot, žaš gildir bara žaš sama um śtgeršina og önnur fyrirtęki.  Mįliš er aš žaš er alveg gķfurleg offjįrfesting ķ śtgeršinni og ég er bara ekki alveg viss um aš menn hafi fariš eftir einhverri skynsemisreglu ķ žeim efnum.

Meš rįšstöfun af žessu tagi vęri komiš ķ veg fyrir aš kvóti safnist til örfįrra ašila, endurnżjun innan greinarinnar ętti aš vera möguleg og einnig aš byggš myndi lķtiš sem ekkert raskast en gęti styrkst aftur. Meš žvķ aš nota žessa ašferš viš veišistjórnunina vęri komiš ķ veg fyrir svokallaš kvótabrask og fiskvinnslan ķ landi gęti sérhęft vinnslu sķna.

Žaš hefur mikiš veriš rętt um žaš aš śtgeršin „gęti ekki“ greitt fyrir veišiheimildirnar, žetta er nįttśrulega bull og ekkert annaš.  Ég veit ekki um neina atvinnugrein, sem ekki žarf aš greiša fyrir hrįefniš ķ lokaframleišslu sķna.  Aš sjįlfsögšu į śtgeršin aš greiša eitthvaš fyrir hrįefniš og ekki vęri óešlilegt aš 20% af löndušum afla fęri ķ svokallaš veišigjald Ķ žessari grein minni hef ég reynt aš draga fram helstu kosti og galla kvótakerfisins eins og žaš er ķ dag. Ekki tókst mér nś aš finna marga kosti viš žaš en ekki var erfitt aš koma auga į gallana.

EINA RAUNVERULEGA LAUSNIN Į ŽESSU VANDAMĮLI MEŠ TVÖFÖLDU VERŠLAGNINGUNA, ER AŠ ALLUR FISKUR FARI Į MARKAŠ OG ALLIR FISKKAUPENDUR SITJI VIŠ SAMA BORŠ.  OG ŽĮ ŽARF AŠ EFLA MIKIŠ ALLT GJALDEYRISEFTIRLIT HÉR Į LANDI OG KOMA Ķ VEG FYRIR AŠ GJALDEYRIR SKILI SÉR EKKI TIL LANDSINS.

Žį er mikiš talaš um žaš aš žaš verši aš hreinsa allt lišiš af Alžingi.  Žaš tel ég aš sé alls ekki nóg.   Žegar nżir rįšherrar taka til starfa, žį žarf aš hreinsa śt śr rįšuneytunum um leiš.  Bęši rįšuneytisstjórinn og skrifstofustjórinn eiga aš vķkja og nżi rįšherrann kemur meš rįšuneytisstjóra og skrifstofustjóra meš sér.  Meš žessari rįšstöfun yrši komiš ķ veg fyrir rįšuneytisstjórar og skrifstofustjórar rįšuneytanna stjórnušu ķ raun og veru. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Siguršur I B Gušmundsson

 Vinstri stjórn Jóhönnu og Steingrķms ętlaši aš innkalla 25% af aflaheimildum į įri ķ svokallašri fyrningarleiš og fannst mörgum žaš mjög skynsamlegt. En aušvita žoršu žau ekki aš hrófla viš "hįköllunum" frekar en ašrar rķkisstjórnir.

Siguršur I B Gušmundsson, 5.12.2019 kl. 18:22

2 Smįmynd: Jóhann Elķasson

Žessi fyrningarleiš var arfavitlaus og eins gott aš hśn komst ekki til framkvęmda.  Eina vitiš er aš afturkalla allt ķ einu.  Žessi fyrningarleiš var ekkert annaš en sżndarmennska, en žaš er alveg rétt hjį žér Siguršur žaš žorir enginn aš gera neitt og hver skyldi įstęšan vera?

Jóhann Elķasson, 5.12.2019 kl. 20:18

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband