FISKVEIŠIKERFIŠ Į ĶSLANDI – ER ŽAŠ KOMIŠ TIL AŠ VERA?????

Žvķ mišur held ég aš svariš viš žessu sé jįkvętt.  Žaš er bśiš aš festa žessa óvęru svo rękilega ķ sessi og žaš er ENGINN  pólitķskur vilji hjį einum einasta pólitķskum flokkum į landinu til aš gera eitt eša neitt til aš breyta žessu kerfi.  Samfylkingin kom meš tillögur um svokallaš „FYRNINGAKERFI“ fyrir nokkrum įrum, en sem betur fer „lognašist“ sś hugmynd śtaf enda var hugmyndin  „arfaslök og vitlaus“  Hugmyndin var sś aš kvótinn įtti aš “ afskrifast“ į 20 įrum eša 5% į įri.  En engar tillögur um framhaldiš en til aš „kjafta“ sig śt śr žvķ var fariš aš tala um aš bjóša fiskveišiheimildirnar upp en žaš er alveg vitaš aš sś leiš hefši leitt til enn meiri samžjöppunar ķ greininni en žaš hefur oršiš raunin ķ Fęreyjum .

 

Kvótakerfiš og upphafleg markmiš žess

Margir hafa velt fyrir sér hvert sé hiš raunverulega markmiš kvótakerfisins og hvort žaš žjóni ķ raun og veru hagsmunum allrar žjóšarinnar eša hvort sé veriš aš žjóna hagsmunum örfįrra ašila.  Hér į eftir verša talin upp helstu markmiš žessa umdeilda kerfis:

  • Upphaflegt markmiš kvótakerfisins var aš sjįlfsögšu aš vernda fiskistofnana viš landiš og bęta sóknarstjórnunina.
  • Kvótakerfiš įtti aš vernda byggš ķ landinu, žannig aš smęrri byggšarlög yršu  ekki afskipt. Kvótakerfiš įtti meš öšrum oršum aš verša eitt verkfęra hinnar svoköllušu byggšastefnu.
  • Kvótakerfiš įtti aš auka mikiš afrakstur fiskimišanna, allur afli įtti aš koma aš landi og menn įttu aš auka sóknina ķ veršmętari og vannżttar fisktegundir.  Meš žvķ aš stżra sókninni įtti aš verša hagkvęmara aš vinna aflann, žaš įtti aš auka śtflutningsveršmęti aflans  og mikil hagkvęmni įtti aš nįst viš vinnslu hans.

 En hver varš raunin?  Nįšist aš uppfylla žęr vęntingar, sem voru geršar til fiskveišistjórnunarinnar og hver varš svo fórnarkostnašurinn?

Aš hluta til veršur aš višurkennast aš žaš hefur tekist aš vernda fiskistofnana gegn ofveiši (žótt ekki séu fiskifręšingar sammįla um žaš), žvķ tekist hefur aš mestu leyti aš koma ķ veg fyrir ofveiši į helstu fiskistofnum landsins. Žį er ekki beinlķnis  hęgt aš segja aš kvótakerfiš sjįlft hafi brugšist, heldur er žaš  śtfęrslan į žvķ sem hefur veriš hvaš alvarlegust og mešal annars oršiš til žess aš heilu byggšarlögin eru aš leggjast ķ aušn..

En hefur tekist aš bęta sóknarstjórnunina og nżtingu aflans?  Aš hluta til hefur sóknarstjórnunin veriš bętt, en į öllum mįlum eru tvęr hlišar. Sem dęmi mį nefna skip sem į lķtinn kvóta eftir af einni fiskitegund, žar er reynt aš foršast žau fiskimiš, žar sem eru lķkur į aš sś fiskitegund haldi sig, en ef žannig vill til aš umrędd tegund slęšist meš ķ veišarfęrin er žessari fisktegund bara hent ķ hafiš aftur til žess aš hśn komi ekki til frįdrįttar žeim litla kvóta sem eftir er.  Undirritašur  var mörg įr til sjós og aldrei upplifši ég žaš aš ašeins ein fisktegund kęmi ķ trolliš eša žį aš fiskurinn bęrist eftir fyrirfram geršri pöntun, sem dęmi um žetta mį nefna aš fyrir nokkrum mįnušum var mokfiskirķ ķ Vķkurįlnum og var aflinn c.a 50% žorskur og 50% żsa en merkilegt nokk voru žarna nokkur skip sem įttu lķtiš sem ekkert eftir af žorskkvóta og aflinn hjį žeim var EINGÖNGU żsa žó svo aš skipin viš hlišina į žeim vęru aš fį 50-50 žorsk og żsu.  Žaš er į margra vitorši aš vegna žess hvernig veršlagiš er į fiski, koma netaveišibįtar ašeins meš fisk aš landi, sem er lifandi žegar hann kemur inn fyrir boršstokkinn, aš öšrum kosti er hann of veršlķtill. Žaš veršur aš nį hįmarksverši fyrir hvert kķló af kvótanum og žar af leišandi er daušum fiski bara hent aftur ķ sjóinn.  Hvernig sem į žvķ stendur žį er ekki lengur landaš tveggja nįtta fiski.  Skipstjórar sem talaš er viš fullyrša žaš aš žaš sé ekki hent einum einasta fiski ķ sjóinn  (ekki nokkurt einasta brottkast į žeirra skipi).  Aušvitaš segja žeir žetta žegar eru į sjónum, žvķ annars yrši žeim „sparkaš“ ķ land meš žaš sama og žyrftu ekki aš lįta sig dreyma um aš fį plįss aftur og allra sķst sem skipstjórar.  Svo koma žessir sömu menn ķ land  (eru hęttir til sjós) žį višurkenna žeir „brottkast“ og einn sem ég talaši viš , var svo kręfur aš hann fullyrti žaš aš „AŠEINS UM 50% ŽESS AFLA SEM VEIDDIST Ķ LANDHELGI ĶSLANDS KĘMI AŠ LANDI“.

 

Hefur kvótakerfiš oršiš til žess aš žjappa saman byggš ķ landinu og vernda žau žau byggšarlög, sem hafa stašiš höllum fęti gagnvart stęrri byggšarlögum?

Ekki er nokkur vafi į žvķ aš kvótinn hefur beint og óbeint oršiš til žess aš margar byggšir žessa lands eru aš leggjast ķ aušn og ašrar aš stękka og eflast sem segir okkur aš kvótakerfiš er meš ÖLLU misheppnaš , eša réttara sagt śtfęrslan į žvķ.

En hefur sóknin ķ veršmętari tegundir aukist?

Svariš viš žessari spurningu er , en ekki tel ég aš hęgt sé aš žakka žaš kvótakerfinu, heldur hafa ašstęšur breyst. Sérstaklega hafa oršiš miklar breytingar į flutningatękninni, en žessi framžróun hefur fęrt alla markaši nęr okkur, žannig aš viš höfum getaš gefiš meiri gaum aš sjįvarfangi, sem selst fyrir hįtt verš į erlendum mörkušum t.d er Asķumarkašur alltaf aš stękka.

Eitt STINGUR nokkuš mikiš aš heyra en žaš er hinn mikli įróšur sem LĶŚ-mafķan hefur ķ frammi, ef nokkur  svo mikiš sem minnist į breytingar į žessu svokallaša „besta fiskveišistjórnunarkerfi ķ heimi“, žaš er nefnilega svo aš žegar kvótakerfiš var sett į ĮTTI ŽAŠ AŠEINS AŠ VERA TIL BRĮŠABIRGŠA en žaš viršist vera aš VISSIR ašilar ķ žjóšfélaginu  séu bśnir aš byggja upp SVIKAMYLLU ķ kringum žetta kerfi aš žeir hreinlega séu FASTIR ķ EIGIN VITLEYSU og haldi aš ENN MEIRA EFNAHAGSHRUN VERŠI EF HREYFT VERŠI VIŠ ŽESSU BULLI SEM HEFUR GENGIŠ HÉR Į LANDI Ķ Ķ RŚM 35 ĮR.  Žaš er engu lķkara en menn įlķti bara aš žetta kerfi sé ÓSNERTANLEGT eftir allan žennan tķma og ekki kęmi mér mikiš į óvart žótt menn myndu bera fyrir sig reglur um HEFŠIR ķ žessari umręšu.  Menn hefšu kannski įtt aš leiša hugann aš žvķ aš žessi VERŠMĘTI, sem veišiheimildirnar eru vissulega, voru EKKI ŽEIRRA EIGN heldur voru FENGIN AŠ LĮNI įšur en žeir fóru aš vešsetja žęr og rįšstafa į annan hįtt.  Ég er nokkuš viss um aš ég kęmist ekki upp meš žaš aš vešsetja ķbśš sem ég tęki į leigu.

 

Fęreyska kerfiš (sóknardagakerfi)

 

Ekki  žarf aš hafa mörg orš um “Fęreyska kerfiš” en eins og flestir vita byggir žaš į SÓKNARDÖGUM sem eru bundnir viš skip.  Žetta kerfi var sett į įriš 1996 eftir aš Fęreyingar höfšu reynt aš nota “kvótakerfi aš Ķslenskri fyrirmynd” ķ tęp tvö įr meš hörmulegum  afleišingum žar sem brottkast og tegundasvindl var mjög mikiš.  Žetta fiskveišistjórnunarkerfi Fęreyinga hefur gefiš góša raun,  NEMA AŠ ŽEIR BJÓŠA UPP FISKVEIŠIHEIMILDIRNAR EN ŽAŠ HEFUR LEITT TIL ENN MEIRI SAMŽJÖPPUNAR Ķ ŽESSARI ATVINNUGREIN, en žeir eru  ALVEG lausir viš brottkast og žvķ er žetta kerfi aš skila žeim 100% afrakstri af fiskimišunum en margir sem ég hef talaš viš telja aš Ķslenska kerfiš skili aš hįmarki 30 – 50% afrakstri af fiskimišunum .  Fiskveišiflotanum  ķ Fęreyjum er skipt nišur ķ flokka; frystitogara, togara meš ašalvél sem er stęrri en 400 hö, togara meš ašalvél sem er minni en 400 hö, “tvķlembingstogara” ž.e žar sem eru tvö skip um eitt troll, stór og lķtil lķnuskip og handfęrabįta.  Sérstakar reglur gilda um veišar skipa ķ hverjum flokki t.d meiga frystitogarar EKKI veiša innan Fęreyskrar landhelgi og togarar meš stęrri ašalvélar en 400 hö og “tvķlembingar” verša aš halda fyrir utan 12 mķlna landhelginnar.

 

HAFRÓ og fiskirannsóknir viš Ķsland

Ekki er hęgt aš fjalla um kvótakerfiš įn žess aš minnast į žįtt HAFRÓ ķ žvķ en žaš er dapurlegt aš sś stofnun skuli kenna rannsóknarašferšir sķnar viš vķsindi og žaš er kannski enn dapurlegra aš hugsa til žess aš Ķslensk stjórnvöld skuli “kyngja žessari rįšgjöf” įn nokkurrar sjįanlegrar gagnrżni.  Nś ętla ég aš reyna aš gera ašeins grein fyrir  “rannsóknarašferšum”  HAFRÓ en į nišurstöšum  žessara  “rannsókna”  byggja žeir ALLT stofnstęršarmat žorsks og annarra botnfiska viš strendur Ķslands į.  Ķ rétt um aldarfjóršung hefur HAFRÓ byggt ALLAR sķnar STOFNSTĘRŠARĮĘTLANIR botnfiska ķ landhelginni og viš strendur landsins į svoköllušu TOGARALLI, sem er žannig śtfęrt:  Togaš er į fyrirfram įkvešnum stöšum ķ landhelginni į nįkvęmlega sama tķma, į hverju įri, nįkvęmlega jafn lengi, meš nįkvęmlega eins veišarfęrum.  Į žeim aldarfjóršungi, sem žetta hefur veriš ķ gangi hafa oršiš MJÖG MIKLAR breytingar og žróanir ķ gerš veišarfęra, ekki er ķ žessum “RANNSÓKNUM” tekiš NOKKUŠ tillit til žess og meira aš segja er oršiš svo aš til žess aš geta endurnżjaš žessi veišarfęri og žaš sem meš į aš nota verša HAFRÓ menn aš fara ķ hinar og žessar geymslur fyrir AFLÓGA og ŚRELT dót ķ žeirri von aš fį varahluti til žess aš geta haldiš žessum “VĶSINDALEGU RANNSÓKNUM” sķnum įfram į upphaflegum forsendum.  Miklar breytingar hafa oršiš į hitastigi sjįvar į žessum tķma, hitastig sjįvar hefur hękkaš, hér viš land veišast nś fiskitegundir sem eingöngu var hęgt aš lesa um įšur og hefšbundnar tegundir viš landiš hafa FĘRT sig til t.d žegar ég var til sjós fyrir 20 įrum fékkst ekki KARFI noršar en ķ sunnanveršum Vķkurįl en nś fęst karfinn mikiš noršar og svona er um fleiri tegundir.  Svo er annaš sem EKKI viršist vera tekiš tillit til en žaš er aš fiskurinn er meš SPORŠ og notar hann óspart, žannig aš fiskur sem var į rannsóknarsvęši 146 kl 14.07 1987 er žar ekki aftur į nįkvęmlega sama tķma aš įri og alls ekki 2007 eša 2009 og hvaš žį 2019.  Žaš er ekki aš sjį aš tekiš sé tillit til hafstrauma, sjįvarfalla, tunglstöšu, įtu ķ hafinu žaš er eins og menn haldi aš hafiš sé EITT STÓRT FISKABŚR sem sé algjörlega ÓHĮŠ ytri skilyršum.  Svo eru menn HISSA į žvķ aš fiskistofnarnir viš landiš fari alltaf minnkandi.  Ašeins einn fiskifręšingur, hefur haldiš uppi einhverri vitręnni gagnrżni į ašferšir HAFRÓ, en žaš er Jón Kristjįnsson og hver hafa višbrögšin veriš?  Jś, ķ staš žess aš taka gagnrżninni  og fara yfir rökin og stašreyndirnar, hafa yfirmenn HAFRÓ ręgt hann og reynt aš gera störf hans og rannsóknir ótrśveršugar.

 

Leišir til śrbóta

En er žį kvótakerfiš alvont og er žį ekkert annaš meš žaš aš gera en aš kasta žvķ og vešja į eitthvaš annaš fiskveišistjórnunarkerfi?  Ekki tel ég aš svo sé og sś skošun mķn hefur komiš fram įšur aš kvótakerfiš sem slķkt hafi ekki brugšist heldur framkvęmdin į žvķ.  Ég hef engan hitt sem ekki er į žvķ aš viš žurfum į sóknarstżringu aš halda.

 Hér į eftir fara hugmyndir mķnar um hvernig eigi aš nżta fiskinn ķ sjónum til hagsbóta fyrir žegna žessa lands og žį meina ég alla žegna žessa lands, ekki suma.

 Fyrst og fremst tel ég aš deila eigi kvótanum į milli byggšarlaga.  Segjum sem svo aš Žorlįkshöfn vęri śthlutaš 5000 tonna žorskkvóta.  Ķ Žorlįkshöfn landar sķšan bįtur 20 tonnum af žorski, žessi 20 tonn myndu dragast frį heildar žorskkvóta Žorlįkshafnar, žannig aš žar vęru eftir 4980 tonn af žorski.  En nś į śtgerš žessa bįts eftir aš greiša fyrir aš veiša žessi 20 tonn af žorski og vęri gjaldiš eitthvaš hlutfall af aflaveršmętinu, t.d 20 % af aflaveršmęti og svo er algjört gundvallaratriši aš hver einasti landašur fiskur fari į markaš žannig verši slitin tengslin į milli veiša og vinnslu, sem hefur veriš helsta meinsemdin ķ Ķslenskum sjįvarśtvegi.  Nś kunna żmsir aš reka upp ramakvein, en ég minni į žaš aš žaš žurfa allar greinar išnašar aš greiša gjald fyrir žaš hrįefni sem er notaš og žvķ skyldi ekki śtgerš gera žaš lķka?  Žessi tekjustofn yrši sķšan notašur til žess aš fjįrmagna hafrannsóknir (og žį er ég aš meina ALVÖRU hafrannsóknir ekki stofnanir eins og HAFRÓ sem stunda einhverjar rannsóknir sem eru ekki ķ neinu sambandi viš raunveruleikann og skal žar fyrst minnst į „togararalliš“ žeirra sem allt stofnstęršarmat žeirra į žorski byggist į) , veišieftirlit og landhelgisgęslu.  Nś segja einhverjir aš žeir sem eru ķ śtgerš ķ dag og hafa KEYPT sķnar veišiheimildir, hvaš į aš gera ķ žeirra mįlum?  Žarna hafa flestir stašiš į gati ašallega vegna žess aš žessum fyrirtękjum hefur veriš heimilaš aš EIGNFĘRA veišiheimildirnar ķ bókhaldi sķnu og sķšar var žeim heimilt aš VEŠSETJA žęr en žį byrjaši nś VITLEYSAN fyrir alvöru menn fóru aš taka LĮN śt į óveiddan fisk (eins fįrįnlegt og žaš hljómar) og žaš sem meira er žessar heimildir eru ķ trįssi viš mörg gildandi lög (t.d lög um fiskveišistjórnun og eignarréttarįkvęši stjórnarskrįrinnar svo eitthvaš sé nefnt).  Ég hef ekki į takteinum hvernig eigi aš leysa skuldastöšu śtgeršarinnar enda myndi ég nś telja aš žaš žurfi aš skoša hvert einstakt tilfelli fyrir sig, t.d veršur aš liggja alveg ljóst fyrir hvernig skuldirnar eru tilkomnar og hvers vegna var til žeirra stofnaš.  Ef farin yrši sś leiš aš INNKALLA ALLAR veišiheimildirnar į einu bretti žvķ aš innkalla heimildirnar smįtt og smįtt held ég aš sé eingöngu aš flżja žann grķšarlega vanda sem viš erum komin ķ meš kvótakerfiš og žaš bżšur eingöngu upp į aš žaš verši gerš einhver „brįšabirgšaśrręši“ sem eingöngu myndu auka į žann vanda sem žegar vęri til stašar, sem ég tel albesta kostinn ķ stöšunni, vęru žeir ašilar sem eru nś žegar ķ śtgerš meš TALSVERT MIKIŠ forskot į žį sem hygšust koma inn ķ greinina žvķ žeir ęttu žegar skipin og veišarfęrin, sem eru notuš viš veišarnar.  Žaš er bara óhjįkvęmilegt aš sumar śtgeršir eiga eftir aš fara ķ gjaldrot, žaš gildir bara žaš sama um śtgeršina og önnur fyrirtęki.  Mįliš er aš žaš er alveg gķfurleg offjįrfesting ķ śtgeršinni og ég er bara ekki alveg viss um aš menn hafi fariš eftir einhverri skynsemisreglu ķ žeim efnum.

 Meš rįšstöfun af žessu tagi vęri komiš ķ veg fyrir aš kvóti safnist til örfįrra ašila, endurnżjun innan greinarinnar ętti aš vera möguleg og einnig aš byggš myndi lķtiš sem ekkert raskast en gęti styrkst aftur. Meš žvķ aš nota žessa ašferš viš veišistjórnunina vęri komiš ķ veg fyrir svokallaš kvótabrask og fiskvinnslan ķ landi gęti sérhęft vinnslu sķna.

Žaš hefur mikiš veriš rętt um žaš aš śtgeršin „gęti ekki“ greitt fyrir veišiheimildirnar, žetta er nįttśrulega bull og ekkert annaš.  Ég veit ekki um neina atvinnugrein, sem ekki žarf aš greiša fyrir hrįefniš ķ lokaframleišslu sķna.  Aš sjįlfsögšu į śtgeršin aš greiša eitthvaš fyrir hrįefniš og ekki vęri óešlilegt aš 20% af löndušum afla fęri ķ svokallaš veišigjald Ķ žessari grein minni hef ég reynt aš draga fram helstu kosti og galla kvótakerfisins eins og žaš er ķ dag. Ekki tókst mér nś aš finna marga kosti viš žaš en ekki var erfitt aš koma auga į gallana.

Žaš er ekki hęgt aš gera tęmandi śttekt į fiskveišikerfinu okkar ķ einni grein en ég vona aš mér hafi tekist aš koma skošunum mķnum žokkalega į framfęri.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband